V. Spiridonovas buvo Rusijos caro armijos karininkas. 1905 m. dalyvavo Rusų – Japonų kare Mandžurijoje ir buvo apdovanotas Kryžiaus ordinu. Grįžęs tapo pritaikomosios karo gimnastikos specialistu. Vėliau vėl dalyvavo Pirmame Pasauliniame kare, kur buvo sužeistas ir demobilizuotas.

Per Didžiąją Spalio revoliuciją pasirinko Raudonųjų pusę. Po revoliucijos 1919 m. dirbo Raudonosios Armijos pagrindinėje valdyboje. Vėliau tapo sporto instruktorių kursų dėstytoju Maskvoje ir užėmė pagrindinio vadovo postą dėstant „gynyba ir puolimas be ginklo” dalyką. Tuo metu buvo sukvalifikuoti techniniai veiksmai ir kuriami jų pavadinimai ir terminai (kurie naudojami iki šių dienų).

Iki 1921 metų sukuriami pagrindai naujai „sistemai, sudarytai iš geriausių veiksmų iš jau egzistuojančių sistemų”. 1923 m. susikuria „Dinamo” draugija, apjungusi sportininkus iš čekistų, pasieniečių ir milicijos gretų. Spiridonovas vadovauja „savigynos be ginklo” sričiai.

Pats Spiridonovas, kartu su savo auklėtiniais iš kriminalinės paieškos, pastoviai dalyvavo operacijose, likviduojant vagių gaujas, siautėjusias porevoliucinėje Rusijoje.

Jis taip pat aktyviai kūrė savigynos dėstymo metodiką, kurios užsienyje dar nebuvo.

Spiridonovas, remdamasis gyvenimo patirtimi žinojo, kad kova – tai visada skausmas, kraujas ir baimė. Ir „pozavimui” gyvybei gresiančiu momentu nėra vietos. Vadovaudamasis šia tiesa, jis kruopščiai ir priekabiai atrinkdavo tik pačius paprasčiausius ir patikimiausius veiksmus, kuriais galėtum pasikliauti sunkiu momentu. Šia taisykle jis vadovavosi visus 20 savo veiklos metų.

Antrojo Pasaulinio karo metais Spiridonovas aktyviai dalyvavo paruošiant Raudonosios Armijos karius.

Sunkiais 1943 karo metais V. Spiridonovas mirė.