Kodėl Jiu-Jitsu?

Kodėl mes renkamės Jiu-Jitsu? O kodėl gi ne!?

Jiu-Jitsu, kaip ir populiarioje atletinėje gimnastikoje, mes galime rasti tai, ko reikia būtent mums. Pavyzdžiui, jūs galite užsiimti atletine gimnastika norėdami pagerinti sveikatą, savijautą ar tinkamai pasirūpinti savo kūnu, gražiomis proporcijomis, o galbūt siekdami profesionalių tikslų. Užsiimti Jiu-Jitsu galite dėl tų pačių priežasčių. Imtynės yra vienas iš būdų labiausiai išnaudoti ir lavinti visas kūno dalis ir jo savybes.

Treniruodamiesi jūs ne tik gerinate fizinę formą, bet ir rūpinatės savo vidine būsena. Kiekvienas, kas treniruojasi, žino, kad po treniruotės fizinė, mentalinė ir emocinė būsena būna geresnė nei prieš treniruotę. Ir šis poveikis keičia jūsų kasdienybę. Jums nebūtina treniruotis dėl sportinių rezultatų ar profesionalių kovų. Tai jūsų pasirinkimas. Jiu-Jitsu nėra vien sportas ar kelias į profesionalizmą. Nors šiandieninės tendencijos tarsi kuria tokį įvaizdį, bet Jiu-Jitsu yra daug platesnis reiškinys, kuris apima ir sportinį (varžybinį) aspektą. Be to, Jiu-Jitsu yra labai svarbus bendradarbiavimo aspektas, ypač – nedideliuose kolektyvuose. Priešingai nei atletinėje gimnastikoje, treniruotis Jiu-Jitsu jūs negalite vienas. Žinoma, imtynėse yra ir daug pratimų (įskaitant ir atletinės gimnastikos elementus), kuriuos galima daryti vienam. Tačiau Jiu-Jitsu jums visada reikės partnerio. Kitaip tai jau nebus tikrasis Jiu-Jitsu, kuris mus moko labai svarbaus gyvenime dalyko – būti ir sąveikauti kartu su kitu žmogumi. Tai yra didžiulis pranašumas lyginant su atletine gimnastika, kurioje jums pakanka savęs paties.

Kodėl kitas žmogus yra toks reikšmingas? Nes per kitą žmogų (žmones) mes galime daug giliau pažinti save – pažinti ir mokėti BŪTI su kitu žmogumi labai glaudžiame kontakte. Kartais nuo jūsų veiksmų priklauso partnerio sveikata ar net gyvybė. Dauguma pažengusiųjų mokinių yra labai jautrūs ne tik fizinei, bet ir emocinei partnerio būsenai. Ypač pradedančiųjų. Jie rūpinasi, kad augtų ne tik partnerio gebėjimai, bet ir pasitikėjimas. Kaip yra sakęs dabartinis pasaulio BJJ čempionas Marcus Almeida: „Koks man yra skirtumas, ar aš kovodamas su silpnesniu priešininku priversiu jį pasiduoti 1 ar 20 kartų? Jokio!“ O mažiau pažengusiam partneriui tai gali daryti didelę įtaką. Jo pasitikėjimas gali stipriai palūžti arba jis gali tapti labiau motyvuotas. Taigi vyresniajam tenka būti jautriam ir įžvalgiam bendros kolektyvo dvasios atžvilgiu. Ir, nors Jiu-Jitsu yra laikomas individualiu užsiėmimu, bet komandinė Jiu-Jitsu dvasia moko, kad kiekvienas komandos narys turi būti gerbiamas, kad galėtų maksimaliai atskleisti savo potencialą. Savęs ir kito žmogaus, situacijos, aplinkybių pajautimas yra svarbi Jiu-Jitsu dalis, praktikuojama kiekvienoje treniruotėje.

Jiu-Jitsu pagrindas yra veiksmai parteryje. Mes turime seną lietuvišką žodį „ristynės“, puikiai tinkantį šiam pagrindui išreikšti.

Jiu-Jitsu, kaip ristynės, yra labai natūralus gyvenimo išraiškos būdas. Pažiūrėkite į mažus vaikus – jie krykštaudami ritasi tarpusavyje ar su keturkoju draugu. Tuo metu jie tampa vienuma, kuri yra jaučiama kaip būties džiaugsmas. Ritasi visas pasaulis! Ritasi vabalai, ropliai ir žinduoliai. Ir prisiminkime, kad gamtoje nėra nieko, kas nebūtų reikalinga.

Per žmogišką būtybę atsiveria begalė būties lygmenų (aspektų). O Jiu-Jitsu yra vienas iš būdų šiuos lygmenis patirti. Glaudžiame kontakte su kitu tarsi šokyje atsiskleidžia visos žmogiškai būtybei suvokiamos plotmės: fizinė (materiali), mentalinė, jausminė ir emocinė. Kitas tampa šviesa, kurioje mes galime pamatyti, pažinti save patį. Manau, tai yra daug didesnė vertybė nei blizgutis už pasiektą pergalę. Nors ir tai yra žaidimo dalis. Bet ne būtina sąlyga.

Žmonės, kurie atranda save per Jiu-Jitsu, yra labai skirtingi. Vieni yra fiziškai stiprūs ir turi gerą sveikatą, kiti – priešingai. Vieni gali laisvai disponuoti savo laiku, o kiti sunkiai „išplėšia“ laiko tam, kam jaučia poreikį. Vieni gali skirti labai daug dėmesio mylimam užsiėmimui, o kitiems jį tenka harmoningai paskirstyti tarp šeimos, darbo, studijų ar kitų veiklų. Svarbiausia, kad Jiu-Jitsu yra atviras visiems. Kiekvienam žmogui tiek, kiek jam reikia.

Svarbiausia, ką Jiu-Jitsu erdvė suteikia žmogui, tai laisvė pajusti būtį kontakte su kitais žmonėmis. Visi, kurie kada nors praktikavo ristynes, labai ryškiai galėjo tai patirti, tačiau tikriausiai visiems būtų sudėtinga tokią patirtį perteikti žodžiais. Tai panašu į plaukimą upe, kur jūs ir upė tampa viena. Žodžiais šią patirtį (kaip ir meilę, atjautą ar patį gyvenimą) labai sunku išreikšti, nes tai peržengia žodžių ribas. Bet tai jausti jokių ribų nėra. Ir ši patirtis tampa unikali. Patirtis, atverianti būties, gyvenimo patyrimo malonumą. Kiekvienas tai išgyvena savitai, nors jaučia tą patį šaltinį, kuriame mes visi esame viena.

Taigi… Kodėl Jiu-Jitsu?

O kodėl gi ne?

4 Comments on "Kodėl Jiu-Jitsu?"

  1. Ačiū 🙂

  2. Audrius Birutis | 1 gegužės, 2017 at 21:46 |

    Stipriai… Pagarba Renardai.

  3. Ačiū, palaikau!

  4. Labai gražu ir teisinga, dekui Renardai.

Leave a comment

Your email address will not be published.


*