Tavo pasirodymas 2015 pasaulio čempionate buvo įspūdingas. Manome, kad niekam nepavyko surinkti nei vieno taško kovoje su tavimi. Ar jautiesi viršūnėje šiuo metu?
Aš tikiu, kad mano požiūris į Jiu Jitsu, verčia mane judėti į priekį. Dauguma kovotojų mato vien tik juodą ir baltą, tačiau jie nemato bendro vaizdo, jie tik nori kovoti. Per savo gyvenimą daug ką patyriau: kovojau, augau be tėvo, keliavau aplink pasaulį bei susipažinau su skirtingomis kultūromis. Ir visa tai turėjau didelės reikšmės mano požiūriui į Jiu Jitsu. Aš sutikau daugybę žmonių, kurie padarė didžiulę įtaką mano gyvenimui. Dėka visų šių nepamirštamų potyrių savo gyvenime, aš tapau labiau išprusęs ir galėjau išplėsti savo požiūrį, o savo intelektą į perkelti į aukštesnį lygį. Aš pamilau Jiu Jitsu ir daugybė skirtingų jo formų ir dėl šios priežasties aš matau Jiu Jitsu, kaip meną, o ne kaip kovą. Šis požiūris man suteikė viziją, jis pakeitė mano žaidimą, būdą, kaip aš judu, kaip reaguoju ir kaip jaučiu Jiu Jitsu.
Penki pasauliniai titulai juodo diržo kategorijoje yra didžiulis pasiekimas kiekvienam. Kokie būtų tavo tikslai ateityje? Ar tavo nuomone, Roger Gracie rekordas yra tikslas, kurio norėtum pasiekti?
Kaip varžovas, aš vis dar esu užsidegęs ir motyvuotas judėti pirmyn, gerinti rekordus ir toliau įkvėpti žmonės. Kaip mokytojo, mano tikslas yra ne tik mokyti Jiu Jitsu, bet naudoti tai žmogaus charakterio formavimui bei visaip kitaip tobulinti jo asmenybę. Jiu Jitsu pakeitė mano gyvenimą ir padarė mane stipria bei pasitikinčia asmenybe. Aš esu viso šio gyvenimo būdo rezultatas. Tuo tarpu, kaip verslininko, mano tikslas yra atverti naujas galimybes, daryti naujus darbus ir siekti tai padaryti kuo geriau. AOJ tikslas buvo pasiūlyti pasaulinės klasės mokymus, kurie išimtinai orientuoti į Jiu Jitsu, bet ne kaip dabar yra populiaru – į Jiu Jitsu ir kartu į MMA. Mes matėme kelią, kuriuo šiuo metu eina Jiu Jitsu ir jis nebuvo labai aiškus. Mes supratome, kad būdas, kuriuo Jiu Jitsu pateikiamas mokiniams prarado savo žavesį. Mes giliai tikime aplinkos galia, todėl nutarėme tapti mokykla, bet ne kovos klubu. Vietoj to, kad tik kovoti, mes pagrindine orientavomės į mokymą. Tokiu būdu į savo mokyklą galėjome įtraukti įvairaus amžiaus žmones – pradedant trejų metų vaikais ir baigiant tais, kurie jau perkopė 50. Dėka mūsų draugo ir mentoriaus PM Tenore, AOJ mokykla buvo atidaryta 2012 liepos 1 dieną. Tai pakeitė visą Jiu Jitsu industriją.
Papasakok, kaip susipažinai su Pat Tenore ir kaip jis jums pagelbėjo, kuomet persikraustėte į JAV?
Mes susitikome su Pat 2007, kuomet pirma kartą atvykote į JAV. Aš, mano brolis Gui ir daugybė kitų brazilų treniravosi vieno draugo klube prieš pasaulio čempionatą. Pat‘ą pasikvietė pats klubo, kuriame treniravomės, vadovas. Tuo metu Pat turėjo rudą diržą. Kiek pamenu Pat atėjo į klubą, tačiau su niekuo nekovojo, turbūt manė, kad‚ tie brazilai jį nužudys‘ (juokiasi). Bet jis pamatė mane su broliu (tada mes turėjome po purpurinį diržą) ir pasakė, jog nori su mumis pasiristi. Dabar galiu pasakyti, kad tai ką jis patyrė buvo visai nejuokinga. Po mūsų kovos jis buvo sužavėtas mūsų technika ir stiliumi, tad pakvietė mus apsilankyti RVCA. Tuomet mes supratome, kas jis toks buvo.
Su Pat‘u mūsų ryšiai buvo labai geri. Kuomet mes gavome juodus diržus, jis mums pasakė, kad jei mes abu laimėsime pasaulio čempionatą juodų diržų kategorijoje, jis padarys viską siekiant išpildyti mūsų svajonę – atidaryti profesionalų klubą JAV.
Yra daugybė Jiu Jitsu atletų ir mokytojų kovojančių už galimybę gyventi iš sporto, kuris šiai dienai nelaikomas profesionaliu. Kokius patarimus galėtum duoti tiems žmonėms, kad padėtum įgyvendinti savo tikslus išgyventi iš Jiu Jitsu?
Aš sutinku, kad išgyventi Jiu Jitsu, kaip ir iš kito sporto yra sudėtinga. Iš tiesų taip yra bet kuriame versle. Realiame pasaulyje niekas nepasiekiama lengvai, turi kovoti net už smulkmenas, kurias nori įgyvendinti. Mano nuomone šiandien mes gyvename pasaulyje, kuriame žmonės tiki, jog viskas, ko gyvenime jie trokšta turi būti jiems duota ir tai padaryta kuo greičiau. Kai tik nusprendžiame, kad mes to norime, mes turime tai gauti. Mums nepatinka laukti ir mums netinka neigiamas atsakymas. Vietoj to, kad prisiimtume atsakomybę už savo elgesį ir kasdieninius sprendimus,
mes verčiame kaltę kitiems. Nors tiesa yra ta, kad kaltinti galime tik save patys, nes leidome savo mintims ir gyvenimui įsipainioti šioje negatyvizmo audroje. Geriausias dalykas, kurį galiu pasakyti yra tas, pats žmogus yra sprendimas ir pokyčiai.
Aš gimiau ir augau Brazilijoje, užaugau ant tatamio beimtyniaudamas. Kai man sukako 18, aš pradėjau keliauti per pasaulį dalyvaujant varžybose ir lankant įvairias Jiu Jitsu akademijas. Aplankęs daugybę akademijų aš supratau, kad jose tarsi kažko trūksta. Jiu jitsu bendruomenei reikėjo kažko kitokio, kažko labiau organizuoto, profesionalesnio; taip mes suradome slaptą formulę, kaip sukurti AOJ. Mes turėjome idėją, ką norime padaryti ir patirties, kaip tai padaryti.
Įkurdami savo akademiją, mes taip pakėlėme kartelę, kad visi kiti bando mumis tik pasivyti ir tai paliečia visą Jiu Jitsu industriją. Po ganėtinai trumpo laiko mes pamatėme daug teigiamų pokyčių.
Kokiais didžiausiais iššūkiais teko susidurti persikrausčius į JAV? Tai galėtų būti verslas, asmeninis gyvenimas ar Jiu Jitsu treniruotės.
Mano nuomone, pačioje pradžioje didžiausias iššūkis buvo, kaip suderinti šeimą, darbą ir varžybas. Be tinkamos pusiausvyros tarp visų šių dalykų, visa tai gali sugriūti ir gali pasijusti sutriuškintas. 2013 mums buvo ne patys geriausi metai ir tai buvo signalas, kad reikia kažką keisti. Bet mes esame greitai besimokantys. Mes išstudijavome esamą situaciją ir atidžiai išanalizavome kiekvieną jos aspektą. Ir staiga viskas pasikeitė į gerąją pusę – mes suradome pusiausvyrą ir nuo tada mes kiekvieną dieną patiriame džiaugsmą.
Art of Jiu Jitsu tapo viena populiarių nuotolinio mokymo platformų rinkoje. Kieno tai buvo idėja ir su kokiomis kliūtimis susidūrėte ją kurdami?
Idėja įkurti web puslapį jau seniai kirbėjo mano ir Gui galvoje. Kai mes dar gyvenome Brazilijoje, mes sukūrėme stilių pavadinimu „Modernus Jiu Jitsu“ ir tai buvo mūsų troškimas sukurti platformą, kur mes galėtume dalintis savo naujai sukurtomis technikomis su visu pasauliu. 2012 metais mes persikraustėme į Kaliforniją ir mums prireikė pusės metų sukurti AOJ (Art of Jiu Jitsu) ir paruošti jį didžiajam atidarymui. Mes supratome, kad dėka technologijų AOJ netrukus taps stipriu ir sėkmingu projektu leidžiančiu pasiekti visus besidominčius šiuo sportu. Sukurtas projektas taip pat leis plėsti Jiu Jitsu pasauliniu mastu.
Ar žiūrite kovas on line?
Ne, nežiūriu. Ne todėl, kad esu prieš tai nusistatęs, priešingai aš manau, kad labai svarbu išstudijuoti savo priešininką. Kaip gerai pažįsti save ir žinai savo priešininką, nereikia baimintis to, kas tavęs laukia. Kai aš turėjau mėlyną diržą, visas mano dėmesys buvo nukreiptas į Combrinha, tuomet jis jau buvo pasaulinis čempionas juodo diržo kategorijoje. Aš supratau, kad nenoriu žiūrėti jo kovų dėl paprastos priežasties: jis visada laimėdavo. Jis buvo geresnis nei bet kas kitas, ir aš nenorėdavau žiūrėti jį kaskart laimint. Tada jis man atrodė, kaip koks galiūnas, herojus, tačiau man užteko proto, kad nebūčiau apsvaigintas šių minčių.
Kaip tapimas tėvui atsiliepė tavo Jiu Jitsu karjerai?Tapimas tėvu yra pats geriausias dalykas nutikęs man. Aš galėčiau viską dėl savo sūnaus paaukoti, jeigu reiktų, bet kokį titulą, bet kokią poziciją, absoliučiai viską ką aš turiu. Nuo tos dienos, kai jis gimė mano gyvenimas pasidarė daug įdomesnis, laimingesnis bei prasmingesnis. Taigi, jeigu mano gyvenimas yra geresnis, atitinkamai viską ką aš darau yra geriau.
AOJ akademijoje treniruojasi daug vaikų. Ką galėtum patarti žmonėms, kaip vaikų treniravimas skiriasi nuo suaugusiųjų?

Visi vaikai yra gana ypatingi. Jei tu iš tiesų jais rūpiniesi, myli juos, jie atsakys tuo pačiu, o tai yra gera pradžia. Kalbant apskritai, kiekvienas vaikas yra skirtinga asmenybė. Todėl bendravime su jais turi būti švelnus.

Parengta pagal Jiu Jitsu Style Magazine #28/2015 

Išvertė Gediminas Genutis