Rickson Gracie interviu

rickson-gracie1Ar su amžiumi keitėsi jūsų filosofija ir požiūris į jiu-jitsu?

Taip. Jis keitėsi, nes jiu-jitsu varžybos ir vale tudo kova yra du skirtingi dalykai. Ruoštis varžyboms, kuriose nėra nei laiko limitų, nei svorio kategorijų yra visiškai kas kita, nei ruoštis turnyrinėms kovoms, kuriose pagal apibrėžtą taisyklių rinkinį kovojama 5 ar 10 minučių. Kartais matome kovas, kuriose kovotojai 9 minutes nedaro nieko, tada pelno tašką(-us) už pervertimą ar advantage, ištempia iki kovos pabaigos ir iškovoja „stambią pergalę“. Tačiau žiūrint iš tikrojo jiu-jitsu varpinės tokios „pergalės“ yra niekinės. Taigi, aš jaučiu poreikį atgaivinti idėją apie patį jiu-jitsu meną, jo plataus spektro pritaikymo svarbą. Ką aš noriu pasakyti? Jeigu tu nesijauti komfortabiliai kovodamas su 20 kg už save sunkesniu priešininku, ar kovodamas ilgesnį laiko tarpą – tai yra blogai. Turėtum sugebėjimą prisitaikyti prie situacijos, išradingumą paversti savo natūraliomis savybėmis. Manau, jog svarbiausia yra ne siekti pergalės, bet išvengti pralaimėjimo. Pakeitus šį požiūrį, pasikeičia visas priėjimas prie jiu-jitsu. Tuomet tu kovodamas nepavargsti, nešvaistai energijos veltui, nedarai klaidų ir kovoji su tikslu pasinaudoti priešininko klaidomis. Tampi daug labiau pasiruošęs gyvenimo iššūkiams, strateguoji lengviau. Paimkime šiuolaikinį MMA – ten strategijai vietos nėra. Yra svorio kategorijos, 3x5min raundai. Viskas susiveda į kovotoją – kiek jis stiprus, tvirtas, kaip gerai jis smūgiuoja, bei laiko smūgius. Tokie klausimai kaip „ką darysiu, kai pavargsiu?“ neiškyla. Kovotojai yra gerai pasiruošę fiziškai ir paprasčiausiai per tiek laiko nepavargsta. Esant tokioms taisyklėms labai sunku vystyti techniką, strategiją, kantrybę, laukti galimybės (priešininko klaidos). Visi šie elementai yra labai svarbūs ir kasdieniame gyvenime, bet jie nėra lavinami. MMA kovos tampa greitos, „sprogstančios“, atletiškos. Bet mano požiūriu – ar kas nors iš šių kovotojų yra pakankamai geri (techniškai), kad galėtų kovoti prieš 2 ar 3 svorio kategorijomis sunkesnį priešininką kovoje be taisyklių? Taigi, mano pagrindinė idėja yra paruošti žmogų taip, kad jis jaustųsi taip patogiai, kaip visuomet jaučiuosi ir aš pats – be suvaržymų, atviras ir priimantis gyvenimą tokį, koks jis yra, prisitaikantis prie situacijos. Tarkime, jei kovoje tu jautiesi komfortabiliai, sugebi išgyventi (apsiginti) valandą, tada per 10 sekundžių atlieki veiksmą ir laimi – tai puiku, aš būtent to ir siekiu. Mano tikslas yra gyventi tokį gyvenimą, koks tau yra duotas, ir, remiantis šiuo požiūriu, tu mokaisi technikas, kurias pritaikai ne tik kovoje, bet ir gyvenime.

Ar žmonės jau turėtų žinoti jūsų mokomo „nematomo jiu-jitsu“ principus?

Be abejo turėtų. Bet kartais jie nieko nepamiršta tiesiog todėl, kad nesimoko. Išėjus ant tatamio labai lengva įsivelti į fizinę kovą, bet labai sunku atsipalaiduoti iki tokio taško, kuomet jauti menkiausią savo kūno judesį ir to judesio efektą. Kad sugebėtum tai jausti, turi arba turėti labai gerą mokytoją, arba būti mažas ir silpnas, nes tuomet – arba padarai techniką teisingai, arba nepajėgi jos padaryti iš viso. Bet kai pradedi tai kombinuoti su savo asmeninėmis fizinėmis savybėmis, savo instinktais, savo konkurencingumu, tampi individualesnis. O bėgant laikui galutinai suformuoji savo pavidalą. Sprendi problemas ir įgauni įgūdžius treniruodamasis su mokytojais, bet aklai neseki jais. Šimtu procentų ištobulintos techninės bei fizines savybės tarpusavyje ne susideda, bet susidaugina, taip sukurdamos milžiniškas galimybes. Aš visuomet rėmiausi šiuo principu. Visuomet buvau atletas, sportininkas, tačiau visada turėjau išskirtinai atsakingą požiūrį į technikas, kas man leido puikiai sukombinuoti manąsias technines bei fizines galimybes, radikaliai pakeisti savo charakterį ir labai efektyviai kovoti su geriausiais tuo metu man prieinamais priešininkais. Visa tai nėra sėkmė, aš net netikiu tokiu dalyku, kaip sėkmė. Tai tiesiog pasišventimo technikai ir geros fizinės formos kombinacija.

Ką manote apie modernias technikas ir pozicijas, tokias kaip 50-50 garda?

Manau, jog jos ženkliai mažina jiu-jitsu efektyvumą. Kai kurios iš šių pozicijų padeda vilkinti kovą ar įgyti nežymią persvarą, reikalingą tai kovai laimėti taškais. Bet  žvelgiant iš realios kovos perspektyvos – naudojant tą pačią 50-50 gardą lieki atviras priešininko smūgiams, kitose situacijose priklausai nuo paėmimų už atvartų ar rankovių. Todėl, nekalbant apie gryno jiu-jitsu varžybas, nematau kur galima būtų panašias technikas ar pozicijas pritaikyti.

Ką manote apie šiuolaikinio BJJ naujoves ir pažangą?

Visuomet mąstau atvirai. Kaip mėgstu sakyti: protas veikia kaip parašiutas – tik tuomet, jei išsiskleidžia (atsiveria). Visuomet priimu naujoves, niekada nesakau, jog man kažkas nepatinka, nes ne aš tai sugalvojau. Nesu vienintelės tiesos skleidėjas, tiesiog mėgstu pats priimti ir įvertinti kiekvieną poziciją ar situaciją, bet jaučiu, jog jiu-jitsu evoliucija yra nukreipta varžybine linkme. Tai, žinoma, kelia varžybų dalyvių meistriškumą, tačiau kertasi su tuo, į ką orientuojuosi aš – realią kovą, realias situacijas. Todėl treniruodamas siekiu kompromiso tarp varžybų ir realios kovos, kad mano mokiniai jaustųsi patogiai įvairiose, nenuspėjamose padėtyse. Toks mano jiu-jitsu, dėl to mėgstu skirti didesnį dėmesį pagrindams – jie niekada nenuvilia. Koncentruojantis į specifines siauras technikas ir situacijas, jiu-jitsu tampa kitoks – tai jau nebėra  universalus kovos menas, skirtas visiems, o tik atletams, turintiems tam tikras savybes šioms specifinėms technikoms įvaldyti.

Kaip manote, kas perims jūsų palikimą ir tęs pradėtą darbą populiarinant patį jiu-jitsu meną, ne tik sportą?

Kalbant apie jiu-jitsu vystymą – mano sūnus labai artimai seka mano pėdomis. Tačiau rengdamas atvirus seminarus aš stengiuosi patraukti ir kitų jiu-jitsu praktikuotojų dėmesį, kad galėčiau jiems perduoti viską, ką turiu geriausio. Nežinau, kur visa tai nuves, bet jaučiu, jog šiai dienai mano misija yra atkreipti dėmesį į senąjį palikimą, kuris turi neįkainojamos reikšmės jiu-jitsu.

Rickson Gracie interviu šaltinis YouTube

Vertimas: Vytautas Mickevičius

Be the first to comment on "Rickson Gracie interviu"

Leave a comment

Your email address will not be published.


*