Saulo Ribeiro – Džiu-džitsu universitetas 1dalis

saulo-ribeiro-bjjTechninių žinių neužtenka. Reikia peržengti technikos ribas, kad menas taptų nemenu, atsirandančiu iš pasąmonės.“

Daisetsu Suzuki

Svertai

Mano džiu-džitsu filosofiją ir požiūrį į džiu-džitsu pasėjo ir subrandino Ricksonas Gracie. Esu jam dėkingas ne tik už technikos aspektų ir varžybų strategijų mokymą, bet už visas jo žinias. Būtent to šiandien mokau. Mano džiu-džitsu pagrįstas Ricksono mokymu apie svertus.

Visi kalba apie svertus, bet tik nedaugelis juos taiko. Viskas, ko aš mokinu, yra susiję su svertų efektyvumu ir atramos taškais. Kaip galėčiau pakelti dukart sunkesnį žmogų? Atsakymas yra visuomet tas pats – svertai. Imtyniaudami nepamirškite to. Visuomet ieškokite padėties, kuri padidina jūsų jėgą ir sumažina jūsų oponento jėgą. Tai svertų taškai, kurių reikia ieškoti.

Džiu-džitsu pajautimas

Jeigu mąstai, esi pavėlavęs. Jei esi pavėlavęs, naudoji jėgą. Jeigu naudoji jėgą, pavargsti. Jeigu pavargsti, esi miręs.“

Tai yra viena iš mano mėgstamiausių citatų. Ji reiškia, kad džiu-džitsu turi remtis tuo, kaip jūs jaučiate oponentą. Laikas, per kurį priimate sprendimą, nėra pagrįstas tuo, ką manote turį daryti. Tai kūnas turi atpažinti judesį ir automatiškai jį atlikti. Pavyzdžiui, kai kas nors apeina gardą, jaučiate, kad ji yra apeinama, tad negalite delsti spręsdamas, ką daryti. Nėra laiko galvoti – tik reaguoti.

Būtent šią idėją seniai perėmiau iš mano mokytojų – džiu-džitsu turi būti pagrįstas reakcija. Kai reaguojate, nesuteikiate sąmonei laiko prisipildyti emocijų. Išvengiate pykčio, baimės ir frustracijos, tiesiog judate. Jeigu oponentas spaudžia jūsų alkūnę, o esate pavargęs ir jau beveik traumavęsis, tai nėra svarbu, nes jau reaguojate, nedavėt sau laiko nusiminti. Štai kodėl vadovaujuosi moto: neturi būti mąstymo. Jei nemąstai, turėtum jausti oponentą ir atitinkamai reaguoti.

Diržų sistema

Džiu-džitsu diržų sistema tarnauja žymėti praktikuojančiojo patirties lygį. Diržai graduojami nuo balto ir mėlyno naujokų diržų lygių, purpurinio pereinamojo lygio  iki rudo ir juodo pažengusiųjų lygių. Toliau pateiksiu paaiškinimus, ką mokinys turi žinoti kiekviename lygyje.

Baltas diržas

Balto diržo lygį galimą palyginti su gyvenimo ciklo pradžia nuo gimimo iki socializavimosi. Kaip vaikas turi pasitikėti savo mama, taip ir šiame lygyje mokiniai turi pasitikėti savo instruktorių geranoriškumu. Ateis laikas klausimams, bet šiuo momentu reikia susikoncentruoti ir treniruotis. Manau, kad mokiniai turėtų susidurti su visomis įmanomomis atakomis, judesiais, dažniausiomis džiu-džitsu pozicijomis, nes noriu, kad jie nutuoktų, ką reikia daryti teisingai, kad tobulėtų.

Daugelis galvoja, kad kai kurie judesiai yra pernelyg sudėtingi balto diržo lygiui. Nesutinku. Manau, kad dalį balto diržo programos pagrindų turi sudaryti visi džiu-džitsu aspektai. Nors pradedantysis negali pasinerti į painias smulkmenas, bet užtat gali pradėti nuo tinkamų pagrindų, niuansų, grindžiančių tobulėjimą. Taip pat šie niuansai gali būti naudojami atakoje prieš jus, todėl apie juos reikia žinoti. Tai mokymasis išlikti. Balto diržo mokiniai nebus pasiruošę tobulinti smulkmenas, kol nebus išmokę išlikti.

Baltų diržų lygio mokymasis trunka nuo šešių iki aštuonių mėnesių, priklausomai nuo mokinių „foninių žinių“. Kadangi perėjimas nuo balto prie mėlyno diržo lygio yra svarbiausias procesas, kurį asmuo turi pereiti džiu-džitsu, aš stengiuosi įsitikinti, kad mokinys yra pasiruošęs pereiti į naują lygį.

Kai kurie žmonės mano, kad gabumai ar atletiškumas padeda greičiau siekti aukštesnio lygio ir naujo diržo. Galite būti geru imtyninku ir įveikti kelis vyrus, bet kokie jūsų principai ir pagrindai? Aš nesuteiksiu aukštesnio lygio diržo už jėgą; turiu pamatyti daugiau. Štai kodėl turiu pažinoti visus savo mokinius, turinčius baltą diržą, lydėsiu juos jiems augant kaip asmenybėms ir džiu-džitsu praktikuotojams.

Mėlynas diržas

Neskaitant juodojo diržo, mėlyno diržo lygis yra būtent tas lygis, kuriame mokiniai praleis daugiausia laiko. Taip yra todėl, kad jie, pramokę džiu-džitsu pagrindų, pradeda atrasti individualius veiksmus. Mėlyno diržo lygio mokiniai išmėgina įvairius žaidimus ir galimybes bei patikrina viską, ką mato, kol sukuria savo individualų žaidimo stilių. Todėl mėlynas diržas yra eksperimentavimo diržas. Mokiniai eksperimentuos su įvairiomis gardomis ir technikomis, kol atras, kas jiems tinka. Tokie ieškojimai užima daug laiko, ir todėl mėlyno diržo lygis yra vienas ilgiausių laikotarpių džiu-džitsu.

Purpurinis diržas

Purpurinio diržo lygyje mokinys pradeda tobulinti savo techniką mokydamas kitus. Reflektuodamas savo paties kelionę mėlyno diržo lygyje, purpurinio diržo mokinys padeda žemesnio lygio mokiniams mokydamas išvengti spąstų, į kuriuos pats buvo įkliuvęs. Tokiu būdu purpurinio diržo lygio mokiniai turi bendrauti su mėlyno diržo lygio mokiniais.

O rudo diržo lygio mokiniai padės jam tobulėti, ugdyti tinkamą greitį ir vers mėlyno diržo mokinį gintis. Tokiu būdu, rudo diržo mokinys pastūmės mėlyno diržo mokinį tobulėjimo keliu, kuriuo pastarasis negali pasistūmėti pats. Tai mokymosi „atsigręžiant ir žengiant pirmyn“ patirtis.

Šiame lygyje mokinys taip pat dažiau susitinka su juodo diržo lygio instruktoriais. Tai yra iššūkis mokiniams, o mokiniai primena instruktoriams apie sunkiausią mokymosi etapą. Purpurinio diržo lygio mokiniai nuo pradžių iki pabaigos turi siekti juodo diržo lygio žinių.

Tam, kad pasiekti rudo diržo lygį, reikia pasitikėti savo gebėjimais. Mokiniai negali leisti žemesnio lygio kolegoms silpninti jų pasitikėjimą. Taip pat mokiniai turi gerbti draugus ir mokėti jungti gynybą ir ataką. Jei mokinys tai puikiai moka, jis pasiruošęs rudam diržui.

Rudas diržas

Rudas diržas yra tas pats, kas juodas diržas. Žmogus sutelkia dėmesį į žaidimo „nelygumų nušlifavimą“  ir stiprinimą. Tai yra metas, kai į aukštesnį lygį veda patarimai. Patarimai yra vienintelis skirtumas tarp rudo ir juodo diržų lygių. Rudo diržo mokiniui svarbiausios pamokos skamba taip: „atlikdamas šį veiksmą pasislink truputį ten…“ Šie nedideli patikslinimai sudaro skirtumą, kurį reikia įveikti, siekiant juodo diržo. Štai kodėl yra svarbu būti šalia juodo diržo meistrų. Jie yra veteranai, jau nuėję šį kelią ir matę viską, ką dar pamatys mokiniai.

Tikėjimas savo lygiu

Jei nerimaujate dėl to, kad ilgai negaunate aukštesnio lygio diržo,  pralaimite save. Atminkite, kol dar nepasiekėte mėlyno, purpurinio ar rudo diržo, turite pasijusti jo verti. Turite pajusti, kad išsiugdėte reikiamus įgūdžius. Negalite savęs apgaudinėti. Diržo suteikimas tik įrodo, kad mokytojas palaiko su jumis ryšį. Pajusite, kai būsite nusipelnę aukštesnio lygio diržo. Mano kaip instruktoriaus vaidmuo yra pasakyti „jau metas“. Bet jau turite būti supratęs, kad tai priklauso nuo jūsų.

Džiu-džitsu nėra matematikos pamokos, paaukštinimas nėra pagrįstas lankomumu ar kalendoriaus dienomis. Datomis ar lankomumu pagrįstas paaukštinimų grafikas yra blogiausias būdas tobulėjimui matuoti. Džiu-džitsu yra daug sudėtingesnis.

Nėra prasmės siekti diržo per kuo trumpesnį laiką. Dažnai žmonės nemato to, kad juodas diržas bus jų ilgiausias etapas. Atminkite, nėra svarbu, ar gausite jį per keturis metus ar per penkiolika. Bet kuriuo atveju likusį gyvenimą praleisite su juodu diržu. Juodo diržo lygio meistriškumo auginimas – štai kas svarbu.

Be the first to comment on "Saulo Ribeiro – Džiu-džitsu universitetas 1dalis"

Leave a comment

Your email address will not be published.


*