Tie kurie domisi Brazilišku Džiu-Džitsu (Brazilian Jiu-Jitsu) dažnai susiduria su Luta Livre pavadinimu.
Luta Livre portugališkai kalbančiose šalyse, reiškia laisvo stiliaus imtynes arba tiesiog imtynes.

Senais laikais Brazilijoje Luta Livre imtynininkais dažniausiai buvo vadinami Kečo (Catch – Profesionalių imtynių) kovotojai. Panašiai Kečas buvo vadinamas ir Meksikoje – Lucha Libre. Dabartiniais laikai Luta Livre vadinamos ir profesionalios ir mėgėjiškos (Olimpinės) laisvosios imtynės.

Tie, kas skaito apie Braziliško Džiu-Džitsu istoriją, dažnai atranda minimas ankstyvas Vale Tudo (kovas be taisyklių) tarp Džiu-Džitsu ir Luta Livre atstovų. Dėl šios priežasties dažnai kyla klaidinga mintis, kad Luta Livre yra senas kovos menų stilius. Iš tikrųjų  tose kovose Džiu-Džitsu kovotojams oponavo įvairūs imtynininkai.

Prasidėjus kovų be taisyklių erai Amerikoje ( nuo UFC turnyro 1993 metais) UFC aštuoniakampiame narve pasirodė kovotojai, kurie atstovavo Luta Livre. Tačiau tai nebuvo Olimpinių ar profesionalių (Kečo) imtynių atstovai, o kovotojai, specialiai paruošti Vale Tudo kovoms. Tuo metu, kai  Greisiai (Gracie) suorganizavo UFC turnyrą JAV, Brazilijoje jau buvo susiformavęs ir įgaunantis populiarumą Luta Livre-Vale Tudo stilius. Kai kurios mokyklos Brazilijoje sujungė Brazilišką Džiu-Džitsu su Tailando Boksu (Muay Thai). Tai buvo nauja, labai galinga dviejų mažiausiai ribojamų stilių sintezė, skirta specialiai kovoms be taisyklių. Luta Livre lyg ir tapo oficiali šios sintezės etiketė.

Vienas iš naujojo Luta Livre pradininkų ir propaguotojų Hugo Duarte pareiškė, kad – „Greisių laikai pasibaigė, dabar atėjo Luta Livre metas!“.
Tačiau Luta Livre nespėjo užkariauti pasaulio. Prasidėjus pasauliniam kovų be taisyklių bumui, kurių pradininkais tapo Greisiai, Džiu-Džitsu kovotojai stovėjo prieš visų kitų stilių kovotojus. Tame tarpe ir prieš Luta Livre, kurie ištirpo tarp daugybės kitų egzotiškų stilių. Pradėjo formuotis specifinis kovos modelis. Kadangi pirmuosiuose turnyruose dalyvavo elitiniai savo stilių atstovai, atsirinko efektyviausios kovos technikos, tinkančios tokio pobūdžio kovoms. Taip prie Greisių Džiu-Džitsu (Gracie Jiu-Jitsu) kovos parteryje, labai tiko Laisvųjų Imtynių metimai, o klinče (sukibime) Graikų-Romėnų imtynininkai atrado savo privalumų. Pagaliau savo raktą šioms kovoms rado ir smūginių stilių atstovai. Taip (įskaitant ir gausėjančius apribojimus) susiformavo MMA (Mix Martial Arts) kovos. Iš esmės nieko naujo nebuvo atrasta. Pasaulis vėl sukonstravo dviratį, kurį dar neseniai buvo išradę brazilai Luta Livre pavadinimu. Tačiau elitiniai pasaulio kovotojai pakėlė šį stilių į kitas aukštumas.

Deja, brazilai pavėlavo ir Luta Livre taip ir liko mažai kam žinomas. Nors kovotojai, kurie atstovavo Luta Livre yra gerai žinomi visiems modernių kovų mėgėjams. Tai – Hugo Duarte, Eugenio Tadeu, Ebenezer Fontes Braga, Alexandre Franca „Pequeno“ Nogueira, Gesias „JZ“ Cavalcante, Alexandre „Cacareco“ Ferreira. Marco Ruas, atstovaujantis Ruas Vale Tudo, ir jo mokiniai Pedro Rizzo, Renato „Babalu“ Sobral taip pat atitinka visus Luta Livre standartus. Prie Luta Livre stiliaus kovotojų galima priskirti ir visa garsiąją Chute Boxe akademiją. Ji išugdė tokius kovotojus kaip: Wanderlei Silva, Anderson Silva, Evangelista Santos, Luiz Azeredo, Jorge „Macaco“ Patino, Gabriel Gonzaga, brolius Rua – Murilo „Ninja“ ir Mauricio „Shogun“ ir kitus.

Šiandien Luta Livre pavadinimas vėl grįžta į „apyvartą“. Pagrindinis skirtumas tarp Braziliško Džiu-Džitsu ir Luta Livre buvo tas, kad (neskaitant, kad Luta Livre buvo skiriamas žymiai didesnis dėmesys smūginėms technikoms), Luta Livre šalininkai beveik visiškai atsisakė treniruočių su tradicine kimono (GI) apranga. Dabar galima sutikti Luta Livre atstovų, kurie susikaupė ties Submission (pasidavimų) tipo imtynių, atsisakydami (iš esmės) ir smūginės dalies. Taip šiai dienai, panašu, kad vėl grįžtama prie Luta Livre kaip „laisvosios imtynės“ sąvokos. Nors pačioje Brazilijoje Luta Livre visuomet reiškė tiesiog – imtynės.

Luta Livre demonstracija video filmuke: