Sambo

samboSambo („Samozaščyta bez oružija“ – (Savigyna be ginklo) trumpinys.)) sistemos sukurtos Sovietų Sąjungoje istorija glaudžiai susiejusi su dvejomis asmenybėmis – tai Viktoras Spiridonovas ir Vasilijus Oščepkovas.

(1883-1943) buvęs Rusijos caro armijos karininkas, po revoliucijos aktyviai dirbo Sovietų spec. tarnybom kurdamas universalią savigynos sistemą.1921 metais (panaudojant kitų tuo metu žinomų sistemų veiksmus) jau buvo sukurti šios sistemos pagrindai. Pradžioje ji buvo vadinta „Samozaščyta“ (Savigyna), vėliau „Sam“, dar vėliau „Samoz“ ir galiausiai „Sambo“ (daugiau apie V. Spiridonovą).

V. Oščepkovas (1892-1937) dar carinės Rusijos laikais tapo Kodokan Dziudo ekspertu. Nuo 1914 metų Rusijoje ėmė mokyti šio meno paslapčių. Po revoliucijos dirbo Sovietų valdžiai kuri jį ilgam laikui buvo išsiuntusi į Japoniją ir Kiniją. 1925 metais grįžęs į Rusiją dirbo savigynos instruktoriumi Novosibirsko „Dinamo“ skyriuje, kuriame mokė vietos milicijos mokyklos kursantus. Kur tuo metu jau buvo diegiama V. Spiridonovo sistema „SAM“ (daugiau apie V. Oščepkovą).

1930 metais Maskvoje Oščepkovas organizuoja grupę studijuoti kovos menus tarp karininkų, rengia užsiėmimus aukščiausio rango Raudonosios Armijos karininkams. Taip pat, dirbdamas Maskvos fizinės kultūros institute, dėsto dziudo. Oščepkovas buvo plačių pažiūrų žmogus ir pastoviai tobulino ir papildydavo naujais veiksmais, jau kiek nutolusią nuo originalo sistemą. Ši sistema ėmė įgauti savo veidą. 1932 metais jis paruošė paskaitų kursą, surinko pirmą klausytojų grupę iš kurios, norėjo paruošti šios sporto šakos trenerius ir propaguotojus. Nors formaliai užsiėmimai vis dar vykdavo Dziudo pavadinimu.

Palaipsniui pakitimų vis daugėjo, tiek technikoje, tiek ir sportinėje uniformoje. Taip atsirado nauja sporto rūšis, kuri tuo metu imta vadinti „laisvosiomis imtynėmis“.

1933 metais jis surenka antrą klausytojų grupę, 1934 m. – 3 grupę. Šiose grupėse atsirado žmonės kurie vėliau tęsė jo darbą ir padarė didelę įtaką formuojant Sambo sistemą. Savo darbe Oščepkovas vadovavosi principu, kad patikimi savigynos įgūdžiai gali būti išugdyti tik plačiai ir patikimai išvystytos sportinės sistemos pagrindu. Todėl jis ėmėsi organizuoti varžybas su įvairiais nacionalinius kovos būdus reprezentuojančiais atstovais, o taip pat su V. Spiridonovo auklėtiniais. Šiame priešpastatyme abi sistemos (Spiridonovo ir Oščepkovo) puikiai papildė viena kitą. Ko pasėkoje susivienytos į vieną savigynos sistemą susidarė iš dviejų tarpusavyje susiejusių dalių – sportinės (prieinamos visiems) ir kovinės (gyvavusios tik tarp Sovietinių spec. tarnybų).

1937 metais Vasilijus Oščepkovas neįtikęs (kaip daug kam tuo metu nutikdavo) tuometiniai valdžiai buvo apkaltintas šnipinėjimu ir pasodintas į kalėjimą kur tais pačiais metais mirė.

Po Oščepkovo suėmimo Dziudo pavadinimas daugiau nebuvo vartojamas ir nauja sistema pradėta vadinti „laisvosiomis imtynėmis“. 1937 m. buvo sukurtas naujas striukės modelis, sportininkai pradėjo avėti batelius iš minkštos odos, kuriuos pasiūlė dar V. Spiridonovas.

1938 m. įvyko pirmos draugiškos laisvųjų imtynių varžybos tarp penkių Sovietų Sąjungos miestų.

1938 m. spalį buvo įkurta laisvųjų imtynių federacija. Tų pačių metų lapkričio 16 d. išleidžiamas įstatymas apie laisvųjų imtynių vystymą, ta diena laikoma oficialiu Sambo gimtadieniu.

1939 m. Leningrade (dabar San Peterburgas) įvyko pirmas TSRS laisvųjų imtynių čempionatas.

1941 metais prasidėjęs Antras Pasaulinis karas Sovietų Sąjungoje nutraukė rengiamas varžybas, bet tuo pačiu tai buvo sistemos patikrinimas realiomis kovos sąlygomis.

Po karo į Sovietų Sąjungą atėjo JAV ir kitose šalyse populiarios sportinės laisvosios imtynės (imtynės be švarkų – past.), tokiu būdu atsirado dvi sporto šakos su vienodu pavadinimu, todėl gimtoji kova su švarkais buvo pervadinta į Sambo. 1946 m. buvo atnaujinti TSRS čempionatai, kuriose jau buvo naudojamas Sambo pavadinimas.

50-aisiais metais Sambo išeina į tarptautinę areną. Viskas prasidėjo nuo užsienio studentų kurie mokėsi TSRS.

1957 metais įvyko pirmas oficialus susitikimas tarp Sambo (TSRS) ir Dziudo (Vengrija) komandų, kurias Sambo imtininkai laimėjo rezultatu 47:1. Pastebėtina, kad sambistai kovojo pagal Dziudo taisykles.

1962 metais Sambo federacijoje įkuriama Dziudo sekcija kurioje sambistai ruošėsi 64 metų Olimpinėms žaidynėms Tokijuje, Dziudo šakoje kuri buvo pirmą kartą įtraukta į Olimpinę programą.

1967 metais Rygoje įvyksta pirmas tarptautinis Sambo turnyras. 1972 ten pat – pirmas Europos čempionatas.

1973 metais surengiamas pirmas pasaulio čempionatas Teherane, kur kaunietis Česlovas Jezerskas 82kg. kategorijoje tapo pasaulio čempionu.

1983 metais Ispanijoje įvyksta pirmas pasaulio Sambo čempionatas tarp moterų.

 

Remiantis pradiniu Spiridonovo ir Oščepkovo entuziazmu ir sukaupta patirtimi, toliau per jų mokinius ir pasekėjus, aktyviai remiant Sovietinės valdžios struktūroms, panaudojant viską kas buvo geriausio iš nacionalinių (tautų sudariusių šalį, o taip pat ir užsienio šalių) imtynių patirtį, buvo sukurta ir išvystyta viena tobuliausių kovos menų sistemų pasaulyje – Sambo.

Be the first to comment on "Sambo"

Leave a comment

Your email address will not be published.


*