Šiuolaikinių japonų dziu-dziutsu neteisingai laikomi stiliai, kurių kilmė yra profesionaliose imtynėse – Pro (ar Shoot) wrestling‘e. Tokios kovos sistemos kaip „Pancrase„, „Shooto„, „Wa-jutsu” ir pan. yra visiškai nauji dariniai Japonijoje. Japonai garsėja savo sugebėjimu labai greitai įsisavinti naujoves. Iš esmės konservatyvi tauta  nuo pat savo istorijos pradžios išmoko perimti iš kitų tautų pažangiausius dalykus įvairiose srityse. Tačiau, juos pritaikant savitoje kultūroje, visuomet gaunasi kažkas unikalaus.

Pro wrestling’as Japonijoje atsirado XX a. viduryje. Tai buvo imtynininkai, pasitraukę iš tradicinio Sumo. Japonai šią imtynių rūšį perėmė iš amerikiečių. Didžiąja savo dalimi tai buvo šou verslas. XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje nuo Pro wrestling’o lygos atsiskyrė trys žmonės – Nobuhiko Takada, Akira Maeda ir Masakatsu Funaki. Šie veikėjai Pro wrestling’ui suteikė kiek šiuolaikiškesnį veidą. Jie apjungė profesionalių imtynininkų patirtį su tuo metu pasaulyje populiarėjančiais Muay Thai ir Kikboksu. Nobuhiko Takada įkūrė UWFI (Lietuvoje žinoma kaip Bushido) lygą, Maeda – Rings sistemą, o M. Funaki – Pancrase. Įtraukdami į savo organizacijas kovotojus iš Amerikos ir Europos, jie greitai tapo populiarūs įvairiose pasaulio šalyse (tame tarpe ir Lietuvoje).

Tuo pat metu Amerikoje sparčiai populiarėjo (atėjusios iš Brazilijos) kovos be taisyklių. Iš Amerikos ši mada greitai persikėlė ir į Europą (kaip ir kitus pasaulio kontinentus). Kovose be taisyklių greitai vyko braziliško džiu-džitsu asimiliacija tarptautinėse arenose. 1994 metais Japonijoje įvyko pirmasis Vale Tudo (kovų be taisyklių) čempionatas, kuriose Rickson’as Gracie vienareikšmiškai įrodė braziliško stiliaus pranašumą. Japonai, pripažinę braziliškos taktikos privalumus, tuoj pat sukūrė japoniškas mišrių kovų organizacijas. Panaudodami savo Pro wrestling’o patirtį, ją „užvelka” ant braziliško šablono. Būdamos iš esmės braziliško Vale Tudo analogu jos įgauna „japoniškų” bruožų.

Kadangi visais atžvilgiais braziliško džiu-džitsu, laisvųjų imtynių ir Muay Thai derinys pranoko japoniško Pro wrestling’o atmainas, šios po truputį buvo išstumtos iš didžiųjų kovos arenų.

Kai kurios japonų organizacijos greitai prisitaikė, net išsaugodamos savo pavadinimus. Kaip pavyzdžiai galėtų būti Pancrase ir Shooto (įkūrėjas Sayama Satoru) organizacijos. Kitos buvo „prarytos” didesnių, naujai atsiradusių organizacijų. Daugumas jų sėkmingai gyvuoja, o kai kurios (kaip pvz. Shooto) net populiarėja pasaulyje.

Šiomis dienomis tiek Japonijoje, tiek kitose pasaulio vietose egzistuojantys laisvos kovos stiliai vienijasi MMA (mišrių kovos menų) kovų arenose. MMA tampa savarankiška sporto (ir šou biznio) šaka. Jose mažiau išsiskiria atskirų mokyklų savitumai, bet labiau pasireiškia individualūs kiekvieno atskiro kovotojo stiliaus bruožai.

Video filmas apie Pro Wrestlingą: