Dziu-Dziutsu

Dziu-Dziutsu

Dziu-Dziutsu

XVII amžiuje Japonijoje prasidėjo daugiau kaip 250 metų trukęs izoliacijos periodas. Dauguma samurajų turėjo nusiimti šarvus ir sudėti juos į savo „skrynias“. Tai buvo idealus metas kovos plikomis rankomis menams suklestėti. Panaudojant šimtmečius trukusių karų patirtį, samurajai kūrė savigynos sistemas, kurios jiems padėtų išlikti tais sudėtingais, bet spalvingais Japonijos istorijos laikais.

Viena iš Dziu-Dziutsu (Ju Jutsu) atsiradimo istorijų siejama su daktaro ir filosofo Akiyamos Shirobei Yshitoki vardu. Akiyama buvo gydytojas. Jis gydė akupunktūra, kurią  studijavo Kinijoje. Labai tikėtina, kad būtent ten jis išmoko kovos be ginklo meno. Legenda pasakoja, kad, grįžęs į tėvynę, Akiyama mokė kovos be ginklo, tačiau visą laiką  jautė, kad trūksta kažkokios esminės dalies, kuri galėtų vienyti visus kovos elementus. Ta mintis nedavė jam ramybės. Daug laiko jis praleido apmąstymuose ir meditacijoje. Kartą žiemą Akiyama išsiruošė medituoti į vietinės šventyklos sodą. Medituodamas jis sutelkė dėmesį į gausiai apsnigtą ievos medį. Staiga, negalėdama išlaikyti slegiančio sniego svorio, lanksti ievos šakelė palinko ir išsilaisvino nuo sniego. Atsitiktinumas ar ne, bet tuoj pat po to Akiyama išgirdo lūžtančios šakos garsą. Atsisukęs jis pastebėjo, kad neatlaikiusi gausaus sniego spaudimo, nulūžo tvirta vyšnios šaka. Akiyamai nušvito protas. Štai tas principas kurio jam trūko, – „O! Jeigu žmogus įvaldytų ievos meną!“. Akiyama šį principą pavadino Dziu (beja, ne jis pirmasis panaudojo šį terminą), kas reiškia minkštumą, lankstumą, pasidavimą. Pasiduoti, kad nugalėti. Panaudoti priešininko jėgą prieš jį patį. Veikti nesipriešinimo keliu – toks buvo Dziu-Dziutsu principas. Kruopščiai peržiūrėjęs jis atrinko apie 300 technikų, kurias tobulino, remdamasis minkštumo principu. Taip gimė Yoshin ryu – ievos širdies (dvasios) mokykla.

Dziu-Dziutsu Japonijoje išsiskyrė tuo, kad jis nesivystė kaip tradicinės imtynės. Dziu-Dziutsu buvo universali išlikimo kovinėje situacijoje sistema. Joje buvo leistini visi paėmimai, smūgiai ir veiksmai (su ginklu ar be jo). Taip pat buvo praktikuojama gynyba nuo ginkluoto (arba ne) vieno, arba keletos priešininkų. Dziu-Dziutsu meistrai paisė tik Busido (kario garbės kodekso) nuostatų.

Dziu-Dziutsu (dar vadintas Yawara, Tachi waza, Wa jutsu ir dar daugeliu kitų pavadinimų) plačiai pasklido visoje Japonijoje. Susikūrė šimtai mokyklų. Japonijos istorijoje liko dešimtys legendomis apaugusių Dziu-Dziutsu meistrų vardų ir pasakojimų apie jų meistriškumą.

1868 metais, įvykus Meidzi revoliucijai, buvo nuversta sena feodalinė sistema ir atvertos Japonijos sienos. Į Japonijos salas plūstelėjus vakarų kultūrai, tradicinės vertybės (tame tarpe ir Dziu-Dziutsu) laikinai prarado savo vertę. Neteko savo amato daugelis karinio samurajų luomo atstovų. Tas pats nutiko ir daugeliui senų kovos menų mokytojų. Jiems teko ieškotis naujų užsiėmimų. Be to, daug iš jų žuvo politinio perversmo metu. Kiti dėl senatvės sunkiai nugyveno savo paskutines dienas ir mirė, nusinešdami į kapą neįkainuojamas kovos menų paslaptis. Tais neramiais laikais Japonija pergyveno dvasinį nuopuolį. Senų Dziu-Dziutsu meistrų vietą užėmė įvairaus plauko diletantai, pasinaudoję proga pasipelnyti susidariusioje situacijoje. Dėl to bendras Dziu-Dziutsu lygis labai smuko. Kovoje dėl duonos kąsnio tvyrojo įtampa tarp įvairių Dziu-Dziutsu mokyklų.

Dėl įvairių priežasčių naujais Japonijos istorijos laikais dauguma tradicinių Dziu-Dziutsu mokyklų negrįžtamai išnyko. Vėliau dominuojančią vietą tarp Dziu-Dziutsu mokyklų užėmė Dziudo. Daugelį metų išlikusios Dziu-Dziutsu mokyklos gyvavo Dziudo šešėlyje.

Dziu-Dziutsu silpnas  (palyginus su Dziudo) buvo tuo, kad, nežiūrint į įvairių mokyklų panašumą, jis niekuomet neturėjo vieningos sistemos. Kiekviena mokykla naudojosi tik jai būdingomis metodikomis ir veiksmais, kurias nuo senovės kruopščiai slėpdavo nuo konkurentų.

Daugelis šiais laikais egzistuojančių Dziu-Dziutsu mokyklų yra Japonijos istorinio-kultūrinio palikimo dalis.

Video apie šiuolaikinę (sportinę) tradicinio dziu-dzitsu versiją (kuri tikrumoje yra labiau sportinis karate ir dziudo mišinys). Sportinis dziu-dzitsu variantas susideda iš dviejų dalių – parodomoji technika ir sportinė kova.

Dziu-dzitsu sportinės kovos dalis:

Tradicinis (Ryu – mokykla) dziu-dzitsu:

Dziu-dzitsu (ištrauka iš filmo „Raudona saulė“):

Be the first to comment on "Dziu-Dziutsu"

Leave a comment

Your email address will not be published.


*