Interneto dienoraštis gyvenimovadyba.lt kalbėjosi su Ju-Jitsu kovos meno treneriu Renardu Gustainiu. Apie kovas, žmogaus tobulėjimą, savirealizaciją ir žinoma apie gyvenimo vadybą:

Gal galėtumėt trumpai papasakoti Ju Jitsu atsiradimo istoriją?

Ju-Jitsu menas formavosi senovės Japonijoje. Pradžioje atskiri jos elementai atsirado kaip karo meno dalis. Vėliau Japonijoje prasidėjus ilgalaikiui taikos periodui suklestėjo atskiros Ju-Jitsu mokyklos.

IX amžiaus pabaigoje japonas Dzigoro Kano atrinkdamas atskiras technikas iš senų Ju-Jitsu mokyklų sukūrė naują, modernų Ju-Jitsu stilių, kurį žino turbūt kiekvienas lietuvis, – Dziudo. Tačiau tas Ju-Jitsu kurį dabar visi mato realių kovų turnyruose, yra braziliškos kilmės. Vienas Dziudo sukūrėjo mokinių Mitsujo Maeda, XX amžiaus pradžioje atvežė šį Ju-Jitsu stilių į Braziliją.

Atsidėkodamas Gastao Gracie už suteiktą pagalbą Brazilijoje gyvenantiems japonams, Maeda išmokė Ju-Jitsu meno jo vyriausią sūnų Karlosą. Gracie šeima šį meną modernizavo ir pritaikė prie kovų vykusių Brazilijos gatvėse. Patikrintas realiose kovose Brazilijoje, XX amžiaus pabaigoje šis kovos menas buvo atvežtas į JAV, iš kur labai greitai paplito po visą pasaulį kaip vienas pačių efektyviausių dvikovės stilių.

Kaip atradote šį kovos meną, ar teko išbandyti prieš tai kitas kovos technikas?

Kadangi kovos menais domėjausi nuo vaikystės apie Ju-Jitsu meną sužinojau dar mokydamasis mokykloje, tačiau Lietuvoje tuo metu iš rytų kovos menų buvo prieinamas tik Dziudo, net Karate tuo metu TSRS buvo uždraustas. Dziudo treniruotes pradėjau būdamas 8 metų amžiaus, tai buvo 1979 metai. Vėliau laikai keitėsi, atsirado galimybės susipažinti su kitais kovos menais – Karate, Ušu, Kovine Savigyna. Prieš pat Tarybų Sąjungos iširimą susipažinau su Aikido. Šiam kovos menui paskyriau 15 metų treniruočių. Pakeliui teko susipažinti ir su kitais rytų kovos menais – klasikiniu Ju-Jitsu ir Iaido (japoniško kardo valdymo menu). Apie brazilišką Jiu-Jitsu sužinojau 1995 metais, pamatęs video įrašą, kuriame vienas iš Gracie klano narių Rojsas Greisis (Royce Gracie) kovojo pirmose kovų be taisyklių turnyruose JAV. O, 1999 metais dalyvavau pirmame savo seminare pas Jiu-Jitsu meistrą iš Brazilijos.

Kokios konkrečiai šios kovos meno savybės lėmė, kad šiuo metu daugiausia dėmesio skiriate Ju Jitsu?

Nuo pat pirmo karto kai pamačiau kaip kovoja braziliško Jiu-Jitsu meistras buvau sužavėtas – fiziškai silpniausias kovotojas sugebėdavo priversti pasiduoti daug stipresnius, profesionalius kovotojus nenaudodamas nereikalingo brutalumo ir agresijos. Toks stilius labai derinosi su kai kuriais Aikido skelbiamais principais. Kai teko su braziliško Jiu-Jitsu menu susipažinti betarpiškai, supratau kad Aikido ir BJJ (braziliškas Jiu-Jitsu) turi kur kas daugiau bendro nei nutuokiau. Nuo to laiko brazilišką Jiu-Jitsu vadinu „Aikido parteryje” (kovoje ant žemės). BJJ technika nepaprastai veiksminga ir puikiai gali papildyti ne tik Aikido, bet ir bet kurį kitą kovos meną. Pasaulyje nei vienas profesionalus MMA (mišrių kovos menų) kovotojas neapsieina be braziliško Jiu-Jitsu pagrindų.

Tai kovos (savigynos) menas ar kažkas daugiau?

Be jokios abejonės tai kur kas daugiau nei savigyna ar sportas. Žinoma, šiandien BJJ pasaulyje vis labiau tampa sporto šaka, panašiai tokia kaip Dziudo. Tačiau savo esmėje tiek Dziudo, tiek Jiu-Jitsu yra kur kas daugiau nei sportas. Tai kelias pažinti ir suvokti save, atskleisti ir realizuoti savyje slypinčias savybes. Žinoma, tai nelengvas ir niekados nesibaigiantis kelias, su savais pakilimais ir nuopuoliais, savais atradimais ir praradimais.

Palyginkite braziliškąjį metodą su kitomis kovos rūšimis…

…Palyginus su Dziudo, jis minkštesnis, palyginus su Aikido – efektyvesnis, su Karate – šiuolaikiškesnis, lyginant su imtynėmis – universalesnis. Lyginant BJJ su kitais kovos menais aplamai, jis yra mažiausiai ribojamas įvairiomis prasmėmis, be to, nuolatos labai sparčiai kinta, tobulėja.

Kaip priviliotumėt į ringą ar į treniruočių salę žmogų, kuriam dviejų žmonių kontaktinės kovos stebėjimas kelia vien nemalonius pojūčius, tiek išorine estetine tiek vidine psichologine prasme?

Niekada neviliočiau tokio žmogaus ne tik į ringą, bet ir treniruočių salę. Gyvenime daugybė kelių ir būdų, kaip save realizuoti ir kuo užsiimti. Kiekvienam svarbu surasti savo pašaukimą, savo būdą išreikši, suvokti save ir savo vietą šiame pasaulyje. Kiekvienam patariu įsiklausyti į savo širdies balsą. Nėra jokio reikalo savo noru „lysti” ten, kur yra svetima jūsų prigimčiai.

Bet būkite atviri sau: jei vis dėlto jūs domitės kovos menais, bet kontaktinės kovos scenos jus trikdo, galbūt jūs gniaužiate savyje baimę ir nepasitikėjimą? Tokiu atveju kontaktiniai kovos menai gali padėti jums tvarkytis su šiais jausmais, kurie, neabejoju, jums sukelia daug nemalonumų gyvenime. Tik tinkamai pasirinkite mokyklą, kurioje žadate augti.

Ir dar vienas patarimas. Jei jūs nutarėte pasižiūrėti kontaktines sporto kovas, bet jos nelabai jums patinka, žiūrėkite tik aukščiausios, pasaulinės klasės profesionalų kovas. Žemas profesionalumas yra prasta reklama visur ar tai būtų muzika, teatras, sportas ar kovos.

Jeigu ne paslaptis, kokį kovos meną patartumėt naudoti, norint įveikti Ju Jitsu meistrą?

Cha, cha, cha… Klausimas žinoma retoriškas… Kuriam kovotojui patarti, kurį Jiu-Jitsu meistrą įveikti? Nei žmonės, nei meistrai nėra vienodi! Be to, neturiu tiek kompetencijos, kad galėčiau patarti šiuo klausimu… Bet jeigu kalbėti aplamai, išmokite ir pridėkite Jiu-Jitsu prie savo kovos stiliaus – tai geriausias kelias siekiant įveikti Jiu-Jitsu meistrą.

Ar esate girdėjęs apie tokį reiškinį kaip „gyvenimo vadyba”? Jei taip, tai ar patartumėt Ju Jitsu praktikuoti norintiems „padidinti” savo gyvenimo kokybę, kamuojamiems tam tikrų komplesų žmonėms?

Su tokiu terminu susidūriau tik pastarosiomis dienomis. Manau, kad žmonių kuriems Ju-Jitsu galėtų padėti gyvenime, yra kur kas daugiau negu daugelis galvoja. Dauguma lietuvių apie Ju-Jitsu yra susikūrę labai iškreiptą, stereotipinį vaizdą, kuris juos sulaiko nuo tikrojo šio meno pažinimo. Brazilijoje (ir Japonijoje) Ju-Jitsu yra kartais vadinamas „gyvenimo stiliumi” (būdu, menu) ir tai yra tikriausiai taip pat tam tikra savo „gyvenimo vadyba”.

Dėkojame už atsakymus!

Interneto dienoraštis www.gyvenimovadyba.lt  2009. Sausis