“VORAS-BJJ” Braziliškas Džiu-Džitsu

Braziliškas Džiu-Džitsu (Brazilian Jiu-Jitsu) dabar yra žinomas kaip imtynių rūšis, kurioje dominuoja kova parteryje. BJJ tapo savarankiška sporto šaka. Daugelis šiuolaikinio BJJ atstovų treniruojasi kaip sportininkai, specifiniai kovai dėvint GI (kimono). Tačiau vis dar išlieka stiprus ryšys su tradicine Greisių Džiu-Džitsu (Gracie Jiu-Jitsu) sistema, kurioje principinis priėjimas yra per efektyviausius realiose kovose taikomus imtynių veiksmus. Šiuo metu atskira sporto šaka tapo ir kita braziliško džiu-džitsu dalis, tai Submission Grappling („Pasidavimų”) imtynės. Pagrindinis skirtumas tarp BJJ ir Submission Grappling yra tas, kad pastarosiose imtyniaujama be GI (kimono). Kadangi imtynės be viršutinių rūbų yra daug geriau pritaikomos MMA (Vale Tudo) kovose, jas labiau linkę kultivuoti universalūs kovotojai. Tradiciškai praktikuojantys BJJ treniruojasi ir su, ir be GI, taip pat ir Vale Tudo technikas (įskaitant ir smūginę techniką). Skiriasi tik santykinės proporcijos tarp šių tarpusavyje susijusių treniruotės dalių.

Braziliško Džiu-Džitsu (Brazilian Jiu-Jitsu) esmė yra priversti priešininką pasiduoti skausminiu veiksmu. Visi kiti veiksmai vertinami tik kaip pagalbinės (paruošiamosios) priemonės galutiniam tikslui pasiekti. Jei nei vienam iš kovotojų nepavyksta  per kovai skirtą laiką pasiekti pergalės skausminiu veiksmu – skaičiuojami taškai, gauti už techninius veiksmus.
Priklausomai nuo organizacijos, kurioje vyksta varžybos, taisyklės gali šiek tiek skirtis. Tačiau šiuo metu yra tendencija vadovautis bendrai priimtomis taisyklėmis.
Štai kaip yra vertinami įvairūs technikos veiksmai:

I. Kova baigiasi anksčiau laiko, jei yra atliekamas švarus skausminis (laužimo; smaugimo) veiksmas („Submission“).

Atsižvelgiant į sportininkų amžių ir techninį pasiruošimą, yra leidžiami praktiškai visi skausminiai veiksmai, beveik visoms kūno dalims. Draudžiami skausminiai veiksmai ant pirštų ir kai kurie veiksmai tiesiogiai nukreipti į stuburą. Taip pat sportinėje kovoje draudžiamas  ir kulno sukimas (lengvai traumuojamas kelio sąnarys).

II. Aukščiausiai vertinamos taškais yra pačios pavojingiausios padėtys (pavojingiausios jos yra kovose be taisyklių, kai kova vyksta, kombinuojant smūginę ir skausminių veiksmų technikas. Tačiau  sportinės varžybos ir atsirado todėl, kad būtų galima tobulinti imtynių įgūdžius realiai kovai).

III. Aukštai yra vertinama gynybinės pozicijos (”Gardos“) apėjimas. (Tai taip pat Vale Tudo – kovos be taisyklių patirtis. Kadangi gulintis ant nugaros priešininkas efektingai gali gintis ir kontratakuoti tik iš padėties, kai kojomis yra kontroliuojami (kaustomi) viršuje esančio oponento judesiai).

IV. Žemesniais balais yra vertinami metimai ir pervertimai (parteryje). BJJ metimai yra tik priemonė pervesti kovą į parterį. Daugiau jokios ypatingos reikšmės Džiu-Džitsu kovoje jie neturi. Metimus stengiamasi atlikti taip, kad parteryje  padėtis  būtų kuo palankesnė. Atsisakoma veiksmų, kurie kelia riziką papulti į nepageidaujamą (pavojingą) padėtį, kadangi po metimo (pavykusio ar ne) kova yra nestabdoma.

V. Sąlyginai taškai skaičiuojami už veiksmus, kurie negali būti įvertinami pilnaverčiais balais, arba, jei priešininkas papuola į pavojingą padėtį, už kurią taip pat negalima skirti taškų.

Balų lentelė yra tokia:

4 taškai:
- už padėtį viršum („Mount position“) apžergus liemenį raitom.
- už padėtį už nugaros („Back position“) apžergus liemenį kojomis.

Kad uždirbti taškus, padėtį reikia fiksuoti (maždaug 3 sek.).

3 taškai:
- skiriami už gynybinės pozicijos, laikomos kojomis („Guard position“), apėjimą („Guard pass“).
Norint gauti taškus, apėjus gynybinius kojų aptvarus, priešininko kūnas turi būti prispaustas visa nugara prie žemės.

2 taškais vertinami:
– metimai iš stovėsenos („Takedown“), kaip pervedimai į kovą parteryje.
- pervertimai („Sweep“)
– veiksmai parteryje, kurių pagalba apačioje esantis kovotojas pakeičia padėtį atsidurdamas viršuje.
- taip pat yra vertinama pozicija, užmynus vienu keliu ant pilvo („Knee on the stomach“). Ši padėtis taip pat labai pavojinga kovoje be taisyklių.

„Advantages” (Pranašumas) – sąlyginiai taškai (1 balas už veiksmą) yra skaičiuojami, kai kova baigiasi lygiu taškų santykiu. Taip pat gali būti skaičiuojami -1 balas už taisyklių pažeidimą. Už grubų taisyklių pažeidimą sportininkas gali būti diskvalifikuotas.

Visi smūgiai sportinėje BJJ kovoje yra draudžiami. Kova vyksta kvadratinėje, minkšta danga dengtoje, aikštelėje. Sportininkai kovoje apsirengę pilna GI (kimono) apranga, su imtynių švarku, apjuostu ilgu diržu, ir mūvi kelnėmis (labai panašią į dziudo imtynėms skirtą aprangą).

Varžybos vyksta suskirstytos pagal amžiaus, svorio ir kvalifikacijos grupes, nuo kurių priklauso įvairūs veiksmų ir laiko apribojimai. Pavyzdžiui: suaugusiųjų („Adulto” – nuo 18 iki 29 metų amžiaus) kategorijoje (dar suskirstytoje pagal svorių kategorijas)
Balti diržai kovoja 5 min. (Šioje kategorijoje pvz. draudžiami kojų laužimai ir metimai aukšta amplitude.

Mėlynų diržų savininkai kovoja 6 min.

Purpurinių – 7 min.

Rudų diržų – 8 min.

Juodų diržų kategorijoje kova vyksta 10 min. su minimaliais apribojimais.

Karlos ir Helio Gracie

Kas tas braziliškas džiu-džitsu, kurio paslaptis ir tradicijas ilgai saugojo ir puoselėjo Greisių šeima? Istorija siekia amžiaus pradžią.

Brazilija. Japonas Mitsujo Maeda, kovotojas „nuo gamtos“, Dzigoro Kano (dziudo įkūrėjo) mokinys, atsiduria Brazilijoje. Susitikimas su Gastao Greisiu baigiasi draugyste ir, reikšdamas padėką už palankumą ir suteiktą paramą, Maeda ima mokinti džiu-džitsu technikos (atsiskyręs nuo dziudo, Maeda grįžo prie džiu džitsu tradicijos pritaikydamas ją prie Vakaruose paplitusių kovos manierų) vyriausią Gastao sūnų Karlosą (tuo metu 11 metų berniuką). Tai buvo 1914 m. Kartu su Karlosu į džiu-džitsu užsiėmimus ėmė eiti ir kiti broliai. Lankyti treniruotes Gastao neleido tik jauniausiam sūnui Helio, nes šis buvo silpnos sveikatos ir, gydytojų teigimu, dideli fiziniai krūviai ją galėję dar labiau pabloginti. Bet Helio ateidavo į treniruočių salę, sėdėdavo ir atidžiai stebėdavo treniruotes, stengdamasis atsiminti rodomus veiksmus. Tėvo ir vyresniųjų brolių nuomonė pasikeitė, kai jie pamatė, jog fiziškai silpnas ir ligotas brolis Helio yra stiprus vidumi (dvasia) ir turi stiprų norą kovoti. Helio, treniruodamasis kartu su broliais, sparčiai tobulėja ir tampa pagrindiniu akademijos instruktoriumi, geriausiu džiu-džitsu technikos specialistu. Jis padaro didžiausią įtaką, formuojant braziliško džiu-džitsu techniką, taktinį paruošimą bei metodinę bazę. Helio Maedos technikai suteikę naują, brazilišką stilių. Nedidelio ūgio ir smulkaus kūno sudėjimo vaikinas ieškojo techninių veiksmų ir taktikos, kuri padėtų silpnesniam įveikti fiziškai stipresnį kovotoją.

Džiu-džitsu tampa Greisių šeimos tradicija ir perduodamas iš kartos į kartą giminės rate. Tokie kovotojai kaip Riksonas, Roysas, Royleris išgarsino šeimos vardą ir parodė stiliaus pranašumus. Braziliško džiu-džitsu tartas žodis kovos arenose buvo svarus. Greisi šeimos klano rate saugomas ir puoselėjamas kovos menas, XX a. pabaigoje vėl buvo atiduotas pasauliui.

Submission (Pasidavimų) imtynės vadovaujasi tais pačiais principais, nors turi ir savitų, esminių skirtumų. Pavyzdžiui: kova vyksta su apatiniu (specialiai imtynėms skirtu) triko (sportininkai taip pat gali mūvėti šortus). Sportininkas gali dėvėti arba ne viršutinę triko dalį ir imtynių batelius. Sportinių rūbų užgriebimai yra draudžiami. Kovos kartais vyksta ant rato formos, minkštos imtynių aikštelės. Truputį kitaip skaičiuojami ir taškai (pvz. už viršaus poziciją ir poziciją už nugaros yra skiriama tik po 2 balus. Kitų balų vertė yra panaši į BJJ skalę). Labiau išplėsta yra ir „gardos” apėjimo sąvoka. Nevienodai yra traktuojami ir skausminiai veiksmai. Kai kurie draudžiami veiksmai BJJ kovose yra leidžiami Submission, ir atvirkščiai. Taip pat nėra ir suskirstymo pagal kvalifikacijos (diržų) lygius.