Brazilija – didelė šalis, turinti nuostabią, rojų primenančią gamtą. Joje gyvena nacija, kurios kultūroje persipynusios įvairių tautų tradicijos ir unikalumas. Šios tradicijos bei puikus klimatas sudarė sąlygas atsirasti išskirtiniam požiūriui į daugybę gyvenimo veiksnių, taip pat ir į sportą bei kovos menus.

Brazilų mėgstamos sporto šakos gerai pažįstamos besidomintiems sportu, o ypač futbolu – Brazilijoje ši šaka yra tarsi antroji religija. Tačiau ar pastebite, kaip brazilai mėgaujasi žaisdami futbolą? Dėl šios priežasties regime ne tik jų aukštus rezultatus (brazilai turi daugiausiai pasiekimų šiame žaidime), bet ir paties žaidimo grožį.

 Panašiai brazilai žiūri ir džiu-džitsu (Jiu-Jitsu) meną. Braziliško džiu-džitsu (BJJ) negalima laikyti vien tik sportu ar juo labiau „gatvės muštynėmis” – tai didžiulė klaida! Braziliškas džiu-džitsu toks pat platus ir margas, kaip ir pats brazilų gyvenimas.

 Brazilai mėgaujasi džiu-džitsu, ir netgi angliškai kalbančiose šalyse BJJ yra vadinamas „Jiu-Jitsu game”,  t. y. – džiu-džitsu žaidimas. Taip sakoma ne dėl gražaus sąskambio – BJJ iš tiesų yra nuostabus žaidimas. Kiekvienas pradedantis treniruotis BJJ  labai greitai pajunta, kaip šie žodžiai atspindi praktikos esmę. Braziliškame džiu-džitsu sportininkai nuolat žaidžia su savo partneriais: kartu jaučia ir mėgaujasi verčiančiu tobulėti žaidimu.

 BJJ iš esmės (taip pat ir dėl taktinių sumetimų) nekelia tikslo greitai nugalėti. Siekti vien pergalės – BJJ praktikoje tolygu praryti skanėstą visą ir iš karto, nepajaučiant jo skonio…

Braziliškas džiu-džitsu – tai hibridinių imtynių rūšis (su ar be GI – kimono), kuriose leistini visi įmanomi imtynių veiksmai, atveriant didžiulę laisvę saviraiškai ir individualių savybių realizacijai. Tuo pačiu ši sporto šaka moko jausti ir saugoti savo partnerį, kuris visuomet yra draugas. Sportuojantis turi jaustis atsakingas už jo tobulėjimą, savijautą ir sveikatą. BJJ žaidime būdinga jaustis komanda, netgi šeima. Galbūt tai yra paveldėta iš BJJ pradininkų Greisių (Gracie) klano, kuriame labai stiprūs šeimyniniai saitai.

Braziliškame džiu-džitsu pergalė nėra statoma aukščiau pagarbos vienas kitam jausmo. Tai atspindi ir faktas, kad Helijo Greisi (Helio Gracie) savo sūnums pradedant kovotojų karjerą sakydavo: „Jei kovą laimėsi, gausi 10$, jei pralaimėsi, gausi 20$”. Savaime aišku, kad tėvas neskatino pralaimėti – žinoma, ne! Tokiu būdu jis leisdavo suprasti, kad jų niekas nespaudžia verčiant laimėti. Kiekvienas iš Greisių šeimos žinojo, kad už jų stovi visas klanas ir kad jie nebus pasmerkti nesėkmės atveju. Tai labai gražus žmogiškų santykių pavyzdys. Nejausdamas šio spaudimo, kiekvienas iš Greisių kovodavo palaikomas šeimos, komandos.

Visi šie subtilūs dalykai perėjo kartu su Greisių džiu-džitsu (Gracie Jiu-Jitsu) filosofija ir technika, kurios yra neatsiejamos. Deja, šios subtilybės ir kitų niuansų, kurių dėka BJJ vadinamas žaidimu, negalima patirti vien tik žiūrint kovas ar mokomuosius filmus televizijos ekrane, kompiuterio monitoriuje. Jei norite tai perprasti, turite įsilieti į šią upę ir, pasidavus jos tėkmei, pajusti visą žaidimo grožį praktikoje. Ir nėra jokios abejonės, kad kai būsite užvaldyti žaidimo, jūsų gyvenimas taps daug turtingesnis.

BJJ mus moko matyti tikslą ir nuosekliai jo siekti, tuo pat metu mėgaujantis pačiu procesu. Ir tai persikelia į mūsų kasdieninį gyvenimą: matydami tikslą, džiaugiamės kiekviena kelionės į jį akimirka.